Šoviniai savigynai
|
|
Skaičiuojami tik pataikymai
Jau daug dešimtmečių Amerikos šaunamųjų ginklų specialistų nagrinėja idealaus šaudmens savigynai klausimą. Tačiau atsakymo nėra iki šiol. Tai ir nestebina, nes vargu ar gali būti universalus šaudmuo, kuris tiktų kiekvienam šauliui ir verstų iš klumpių kiekvieną užpuoliką. Ne, misterį Magnumai, Jūsų .500 ribininės specialios kulkos išlietos esant pilnačiai tai neišspręs. Toks šaudmuo gali turėti nenuspėjamus energijos rezervus, tačiau neturi vienos svarbiausių savigynos šaudmens savybių. Kulkos energijos dydis nėra svarbiausia. Priešingu atveju galima būtų pasiūlyti .454 Casull ir pereiti prie „teisingų“ dėklų aptarimo. Norint išsirinkti geriausią šaudmenį savigynai, reiktų atitraukti akis nuo šaudmenų galingumo lentelės Frankonija kataloge.
|
|||
|
Daug dešimtmečių trunkantys JAV mokslininkų ginčai parodė: rankinių šaunamųjų ginklų kulkų stabdomasis efektas – tai iliuzija. Tokį išblaivinantį rezultatą sustiprino Evan Marshall ir Ed Sanow studija „Handgun Stopping Power“. Savo knygoje autoriai ne tik apžvelgė daugelį incidentų su šaunamojo ginklo panaudojimu, bet ir atliko bandymus su šaudymu į želatinos blokus, kad teisingai išrinktų geriausią savigynos šaudmenį. Jie pasiklydo skaičiuodami vienų ar kitų kulkų stabdymo tikimybės procentus. Sanow ir Marshall priėjo prie bendros išvados: kuo didesnis kalibras ir, tuo pačiu, žaizdos kanalas bei pažeisto organo ar kraujagyslės svarba. Dideli audinių pažeidimai ir gausus kraujavimas sąlygoja greitesnę neveiksnumo būsenos atėjimą. Trečia svarbi taisyklė: tam tikros kūno zonos yra svarbesnės, nes čia koncentruojasi svarbiausi organai. Evan Marshall nustatė, kad įdauba kulkos smaigalyje tik padidina jos ekspansyvumą, kad ką nors gyvybiškai svarbaus daugiau pažeistų, tačiau 9 mm Para šovinių nepaverčia „mirties spinduliais“. Jam „kulkos pataikymas yra raktas į Stoping Power“. Kitais žodžiais, svarbiausia yra kulkos skersmuo ir pataikymo vieta, o energija yra antraeilis faktorius. Tačiau jokių garantijų. | |||
|
Visa tai galioja ir .40 S&W šaudmenims su ekspansyviomis kulkomis. Štai pavyzdys iš JAV nusikaltimų istorijos: du narkotikų prekeiviai susitiko pasiruošę kovai. Vienas buvo ginkluotas lygiavamzdžiu šautuvu, o kitas – Glock 22 (.40 S&W). Matydami tokią situaciją, abu nutarė nuleisti ginklus. Kada ginkluotasis šautuvu jį atidėjo į šalį, antrasis iššovė sunkia 180 granų Federal Holow-Point kulka. Tai nesutrukdė sužeistajam išsitraukti .45 kalibro pistoletą ir nušauti užpuoliką. Sužeistasis išgyveno po pataikymo .40-ju. Papildomas HP efektas slypi mažesnėje pramušamojoje galioje, kas gali sumažinti kiauryminio sužeidimo galimybę, o tuo pačiu ir pavojų tretiesiems asmenims. Tačiau deja, ar ačiū Dievui – tai priklauso nuo to, kurioje vamzdžio pusėje stovima, Vokietijos patrulinė policija tokių šaudmenų savo dispozicijoje iki šiol neturi. Tai, kad trečiųjų asmenų saugumas nukenčia, dar kartą parodo keistą keleto damų ir ponų supratimą, kuriems nusikaltėlio apsauga yra svarbesnė nei aukos apsauga. Evan Marshall gerai reziumuoja amerikietišką poziciją: „jeigu mes panaudojame mirtiną jėgą, tai privalome naudoti tokius šaudmenis, kurie minimizuotų pavojų tretiems asmenims. Daryti mažiau yra amoralu.“ | |||
|
Vokietijoje privatūs savigynos siekiantys asmenys gali įsigyti šaudmenis tik su apvalkalinėmis, pusiau apvalkalinėmis ir švininėmis kulkomis. Kadangi trumpavamzdžių savigynos ginklų šaudmenų kulkų greitis nėra didelis, jos nelinkusios deformuotis. Apvalkalinės kulkos yra netgi ekstremaliai stabilios formos, turinčios polinkį pavojingam rikošetui. Berlyne viename iš policijos padalinių buvo atvejis, kai kulka, pataikiusi į krutinę išėjo kiaurai per ranką ir sužeidė nusikaltėlio dešinėje stovėjusį policininką. Kitame incidente FMJ kulka pataikiusi į kojos kelią nukrypo taip, kad pažeidė raktikaulį.
9 mm Para šovinių su FMJ kulkomis pramušamoji galia yra tiesiog legendinė. Britų šaudymo testų metu Georgo Lagerio šoviniai šaudant iš Lancaster-MPi (MPi – pistoletas-kulkosvaidis) per 100 jardų pramušė 7 colines lentas, o iš 200 jardų – vis dar 5 lentas. Šaudant į 20% želatinos blokus kulka nukeliauja apie 70 cm kelią. Kulkai pataikius į kūną, jo peršovimas kiaurai yra praktiškai garantuotas, jeigu nesutinkama kokių nors kaulų – su visomis pavojingomis pasekmėmis aplinkiniams. Taip atsitiko sulaikant automobilių vagį netoli Viurcburgo, kai iš tarnybinio ginklo, H&K P7, kulka pramušusi nusikaltėlio galvą, automobilio stiklą bei nuskridusi 150 metrų kiaurai pramušė pravažiuojančio automobilio dureles ir įstrigo prietaisų skydelyje. |
|||
|
Dėl savo pramušamųjų savybių 9 mm Para apvalkalinė ovalinė kulka turi mažą stabdomąjį efektą. Kulka palieka kalibro dydžio kiaurymę, tačiau, kol nekliudo kaulo, tik nedaug pažeidžia audinius. Antrojo pasaulinio karo metu yra buvę atvejų, kai salvė iš MPi tuo metu nesustabdydavo agresoriaus. |
||||
|
Tačiau nežiūrint savo trūkumų, apvalkalinės kulkos pusiau automatiniuose savigynos ginkluose turi privalumą, nes šie šaudmenys funkcionuoja geriau nei pusapvalkalinės ar švininės kulkos. Dauguma 9 mm Para kalibro pistoletų puikiai šaudo visais šoviniais be išimčių, kol yra nupoliruotas jų padavimo liežuvėlis. Problemos dauguma atvejų kyla tik su 1911-ųjų sistemom. Kitas 9×19 apvalkalinių šaudmenų naudojimo savigynai pliusas yra jų platus naudojimas Vokietijos teisėsaugos organuose. Savigynos atveju vargu ar reikalingas šaudmuo su pertekliniu (Overkill) galingumu. Su .357 Magnum ir net .45 ACP dėl prastų žiniasklaidos komentarų ir prokuratūros išankstinės nuomonės gali prastai baigtis.
Pasirinkusieji pusapvalkalines kulkas savigynai neturėtų turėti iliuzijų dėl jų deformacijos galimybių. Net .44 ar .357 Magnum pusapvalkalinės kulkos paleistos iš dviejų ar keturių colių vamzdžio ilgio savigynos revolverių juda kol nesutinka kaulo. Didelio kulkos skersmens padidėjimo nereikia tikėtis. Svarbus kitas šių kulkų privalumas: lyginant su FMJ kulkomis mažesnė pramušamoji galia. Tokiu būdu sumažėja kiauryminių žaizdų ir rikošetų tikimybė. Šių pavojų negali nepaisyti policijos padaliniai esant daugybei kiaurinių sužeidimų ir šūvių pro šalį. JAV policijos statistika vadovaujasi 70% nepataikymų kvota – vokiečiai tyli… |
|||
|
Švininės kulkos, tokios kaip Wadcutter (WC), Semi-Wadcuter (SWC) arba apvaliu smaigaliu, savaime suprantama, turi mažesne pramušamąją galią, tai priklauso nuo kulkos svorio ir gamyboje naudojamo švino kietumo. Esant tam pačiam ginklo kalibrui, kuo yra sunkesnė kulka ir didesnis jos greitis, tuo yra didesnis skersinis spaudimas, o tuo pačiu ir pramušamoji galia. Kulkos forma nėra tokia svarbi. Nors SWC kulka yra smailesnė ir turėtų turėti didesne kaunamąją galią, tačiau tik palieka savo kalibro šautinę žaizdą. Poveikis priklausys nuo pataikymo – visa kita yra tik būrimas kavos tirščiais… |
||||
| Tinkamo šaudmens pasirinkimas priklauso nuo daugelio faktorių. Svarbiausiu reikalavimu lieka ginklo kontrolė (valdymas), o ne šaudmens energija. Pirmiausia reikia įvertinti savo asmenines savybes. Beprasmiška užtaisinėti trumpavamzdį lengvą .357 Magnum revolverį galingais šoviniais, jeigu ponas (ponia) dreba prieš kiekvieną šūvį ir vos gali nulaikyti ginklą. Patartina žengti žingsnį atgal ir naudoti .38 +P šovinius.
Greiti ir taiklūs dupletai duoda daug geresnius rezultatus, negu atskiri pataikymai. Neūžaugos (kompaktiški) .45 ACP kalibro pistoletai dažnai yra sunkiau kontroliuojami, negu to paties dydžio 9 mm Para arba subrendę 45-Government ginklai. 9 mm Para atleidžia kai kurias klaidas, nes jų kulka greičiau palieka vamzdį nei lėtos ir sunkios .45 ACP kalibro kulkos. Dėl didokos atatrankos tam, kad pasiruoštume sekančiam šūviui, ginklą reikia žymei tvirčiau laikyti. Reikia nepamiršti, kad stambūs kalibrai reikalauja žymiai daugiau treniruočių negu .22 LR, .38 SP ar 9 mm Kurz. Pakeisti treniruotes didinant šaudmens stabdomąjį efektą yra beprasmiška. Kai kurie medžiotojai daro tą pačią klaidą rinkdamiesi graižtvinio šautuvo kalibrą: 9,3 x 64 mm vietoje .30-06 ir jokio laiko būtinoms treniruotėms. Šalti nervai ir atatrankos kontrolė, kad galima būtų greitai iššauti antrą šūvį, yra žymiai svarbiau nei pasitikėjimas atsitiktinumu ir kokio nors legendinio šaudmens galia. |
||||
|
Amerikos policijos ekspertai turi dar vieną motyvą prieš „kūjo galingumo“ šaudmenų naudojimą savigynai: ryški ugnis iš vamzdžio šaudant tamsoje akina, o šūvio garsas laikinai apkurtina – tai, iš esmės, yra minusas. Maksimalus taiklumas taip pat nėra labai svarbus, nes savigynos distancija beveik visada yra ne daugiau kaip 7 metrai. Šovinių skaičius dėtuvėje dauguma atveju irgi yra nesvarbus – revolverio būgne esančių šovinių užtenka statistiškai paskaičiuotiems dviem trim susišaudymo šūviams. |
||||
|
Konkretaus kalibro pasirinkimas priklauso nuo tikslų. Jeigu leidimą nešioti ginklą savigynai turinčiam asmeniui svarbiausia yra ginklo dydis ir nepastebimumas, tai medžiotojas didžiausią dėmesį turi skirti jo galiai. Šiuo atveju, tačiau tik šiuo konkrečiu, yra tinkamas .44 Magnum. Medžiotojams taip pat yra paprastesnė legitimacija panaudojus savigynai .357 Magnum, .45 ACP arba .44 Magnum. Priešingu atveju teisėjai mūsų krašte įžvelgia priemonių neproporcingumą – quasi Overkill. Sportininkams, kurie naktį už lango girdi triukšmą, galioja: reikia naudoti įprastinius šaudmenis, kadangi kalba neina apie parduodamus ultra silpnus 1500-jam (turima mintyje šaudymo discipliną). Šauliai yra pripratę prie šaudmens, o ginklai dažniausiai funkcionuoja patikimai. |
||||
|
Vienas žinomas medžioklinių šautuvų gamintojas deda į savo revolverį pirmuoju šoviniu .38 kalibro šratinį kaip paskutinį įspėjimą prieš mirtinos jėgos panaudojimą: „velniškai skauda, jeigu pataiko į koją“. Rikošeto tikimybė šaunant įspėjamąjį šūvį mažyčiu šratiniu šoviniu yra maža. Jis patyrė jau daug savo ginklų parduotuvės įsilaužimų ir užpuolimų, kurie buvo be nuostolių atremti. |
||||
|
Kaip absoliutus savigynos šaudmens minimumas šiuo metu yra pripažįstami 9 mm Kurz, 9 mm Ultra ir Makarov, revolveriams – .38 Special. Apie .38 šovinių švinines kulkas pasakojamos istorijos, kad jos nesugebėjo pramušti apšaudomo asmens galvos, o tik ją nubrozdino ir sukėlė siaubingus galvos skausmus (pvz., sulaikant Heisslers). Vienintele išimtimi žemiau devynių milimetrų ribos yra .22 LR, kurių švininių kulkų nominalioji galia yra nemaža. Taip pat šaudmuo turi vos jaučiamą atatranką ir galimi patys greičiausi ir tiksliausi dupletai. Izraelio lėktuvų skrydžio palydovai šiuos šaudmenis pasirinko prieš oro piratus dėl jų mažos pramušamosios galios. 7,65 mm Browning ir jaunesnioji sesuo 6,35 Browning yra nerekomenduotini kalibrai. Yra pernelyg daug atvejų, kai nebuvo tinkamo poveikio. Šiuo metu Amerikoje išgyvenamas 7,65 mm atgimimas, kadangi besideformuojančių kulkų panaudojimas padidino jų efektyvumą. |
||||
|
Amerikoje .357 Magnum mėgaujasi gera reputacija kaip geras kompromisas tarp praktiškumo ir poveikio. Federal 125 granų JHP pusapvalkalinis ekspansinis šaudmuo turi geriausią stabdymo efektą. Pas mus (Vokietijoje) tokio paties svorio IMI Samson-TM būtų geriausias pasirinkimas tiems, kurie gali kontroliuoti atatranką. Šis greitas ir stiprus šovinys teikia vilčių, kad gali kontroliuojamai deformuotis. .44 Special kalibro revolveriai yra įdomi savigynos alternatyva. Didelės švininės kulkos, savaime suprantama, daro dideles skyles, tačiau dėl mažo pradinio kulkos greičio ir apie 250 džiaulių kulkos energijos (3 colių vamzdis) kiauryminės žaizdos tikimybė yra maža. Atatranka iššovus 245 granų kulka yra dar kontroliuojama. Tačiau apie tokius revolverius kalbame tik kaip išimtį.
.41 Magnum kalibro revolverių Vokietijoje praktiškai nėra. Tik šio kalibro Taurus titaninis revolveris tam tikra prasme yra tinkamas nešioti ir šaudyti. Kompensatorius sukelia akinimo ir nudegimo nuo šūvio pavojų. Už praktinio panaudojimo ribų yra .44 Magnum bei .45 Colt revolveriai. Jau nebegaminamas trijų colių Astra ir minėtas S&W 629 revolveriai yra sunkūs, nemalonūs šaudant ir gali būti panaudoti tik išimtinais atvejais. Kaip minėta, medžiotojams galioja išimtys. Geriau tinka keturių colių revolveris didesnei energijai prieš šerną. .454 Casull gali būti pirmarūšiu medžiokliniu šoviniu, tačiau savigynai netinka. Trys sekundės kontroliuojamam dupletui – per šį laiką galima Glock 17 pilnai ištuštinti. |
|||
|
Pistoletų sferoje niekas negali taip lengvai išstumti 9 mm Para. Iš vienos pusės, tai visiškai tarnybinis šaudmuo, iš kitos pusės, yra daugybė gerų kompaktiškų šio kalibro pistoletų. Jokiam kitam kalibrui nėra tokios užtaisų pasiūlos. Pramušamasis ovalinės formos FMJ kulkos poveikis yra erzinantis, tačiau jis yra kitoks negu jėgos organuose. Gera kontrolė (valomumas), talpios šovinių dėtuvės ir modelių įvairovė kompensuoja šį trūkumą. .357 Sig, iš esmės, yra padidintos galios 9 mm Para šaudmuo įstatant kulką į .40 S&W tūtelę. Jis kopijuoja .357 Magnum galingumą ir pilnai atitinka revolverio šaudmens poveikį. Savarankiškam užtaisymui trūksta pasiūlos. Taip pat iki šios dienos trūksta gamyklinio SJP šaudmens, o atatranka yra žymiai didesnė negu Lugerio. |
||||
|
Dar daugiau gali 10 mm Auto. Pradžioje Jeff Cooper propaguotas kaip optimalus savigynos šaudmuo, jis dažniausiai turi per didelę jėgą ir atatranką. Tuo jis pagarsėjo kaip ginklas-žudikas. Todėl nestebina .40 S&W sukeltas ažiotažas, nes tai tik kiek sutrumpintas 10 Auto. Šiuo metu daugumą ginklų galima pasirinkti abiejų kalibrų. Šauliui, pripratusiam prie 9 mm Para, nesudarys didelių problemų padidėjusi atatranka. Stabdymo efektu šis šaudmuo taip pat lenkia 9 mm Para. Dešimties procentų galingumo padidinimas atsveria didesnio skersmens kulkų daugiau kaip 25 procentų svorio praradimą. Dešimties milimetrų šaudmenys yra geras kompromisas lyginant dėtuvės talpą ir galingumą tarp paplitusio 9 mm Para ir pirmarūšio .45 ACP.
Tam, kuris sugeba suvaldyti ir netingi nešiotis, senasis keturiasdešimt penktasis vis dar yra pirmasis pasirinkimas – Combat popiežius Jeff Cooper visus tuos metus buvo teisus. Dabartiniai tyrimai tik patvirtina jo išvadas: esant didesniam kulkos skersmeniui yra didesnė gyvybiškai svarbių zonų pažeidimo tikimybė. Tačiau šaudant iš 45-ųjų būna daugiau nepataikymų. Subkompakt grupėje geraširdžiai 45-ji visai ožiuojasi. |
|||
| Todėl atsakymą į klausimą apie patį geriausią šaudmenį savigynai reikia ištarti garsiai: tai paties didžiausio skersmens dar kontroliuojamos atatrankos šaudmuo, kuris gali būti iššautas iš pakankamai kompaktiško ginklo. Pabaigai, atsižvelgiant į Vokietijos realijas, devyniais iš dešimties atvejų: 9 mm Para, .40 S&W arba .38 Special/.357 Magnum. | ||||
|
||||
|
Autorizuotas vertimas: S. Navickas www.ipsc.lt |
||||
