Merkys

Merkio upės ilgis  - 203  km. Jos ištakos Baltarusijoje. Upė įteka į Nemuną ties Merkinės piliakalniu. Keliauti Merkiu paprasčiau, nei Ūla, todėl šią upę siūlome plaukiantiems pirmą kartą.  Plaukti Merkiu galite vieną, dvi ar  tris dienas. Pradėjus maršrtutą aukščiau Dargužių –  net keturias dienas.

Maršrutai Atstumas Tabariškės – Turgeliai ~ 14 km Turgeliai – Vilkiškės ~ 14 km Vilkiškės – Deguškės ~ 8 km Deguškės – Jašiūnai ~ 4 km Jašiūnai – Popierinė ~ 4,2 km Popierinė – Salos ~ 9,4 km Salos – Žagarinė ~ 15,5 km Žagarinė – Senieji Maceliai ~ 7 km Senieji Maceliai – Dargužiai ~ 14 km Dargužiai – Valkininkai ~ 8 km Valkininkai – Kukiškės ~ 10 km Kukiškės – Pamerkiai ~ 6,5 km Pamerkiai – Moliai ~ 5,6 km Moliai – Smalininkai ~ 10,8 km Smalininkai – Varėna ~ 7,5 km Varėna –Salovartė ~ 10 km Salovartė – Perloja ~ 6 km Perloja – Milioniškės ~ 6,5 km Milioniškės – Mardasavo stovyklavietė ~ 5 km Mardasavo stovyklavietė – Puvočiai   ~ 7 km Puvočiai – Trasninkas ~ 4,5 km Trasninkas – Merkio poilsiavietė ~ 7,5 km Merkio poilsiavietė – Merkinė ~ 3 kmDėmesio!

Plaukiant Merkiu galite apsistoti:

Kaimo turizmo sodybose Kukiškių, Pamerkių, Perlojos, Milioniškių ir Puvočių kaimuose. Šalia sodybų įrengtos sporto aikštelės krepšiniui ir tinkliniui žaisti. Galima užsisakyti pirtį ir kubilą.

Maitinimą galima užsisakyti Varėnos kavinėse, maistas būtų atvežamas į sodybą arba gaminamas vietoje.

Plaukiant maršrutu Senoji Varėna – Puvočiai (pusiaukelėje) galima užsisakyti pirtelę. Tuomet privati stovyklavietė nemokamai.

Šalčia

Šalčia – didžiausias Merkio intakas. Trasos ilgis – 63km. Upės ištakos 4 km į šiaurę nuo Šalčininkų. Iš pradžių 9 km teka Lietuvos teritorija į pietus, paskui pasuka į vakarus ir 11km  teka Lietuvos  ir Baltarusijos siena, toliau vėl teka per Lietuvą, pietiniu Rudininkų girios  pakraščiu. Gyvenamų sodybų praktiškai nepasitaiko, todėl plaukdami pasijusite tikrame gamtos prieglobstyje. Palyginti su kitomis Lietuvos upėmis, Šalčia yra gana srauni, negilaus slėnio, krantai nėra aukšti. Upės vanduo labai švarus, Upės vaga labai vingiuota, pasitaiko nemažai užvarčių, tačiau meistriškai vairuojant baidarę, nepraplaukiamų kliūčių būtų tik keletas. Labai vingiuota.  Kelionė šia upe pasibaigia ties Vilniaus – Eišiškių tiltu,  tačiau,  kadangi žemiau Valkininkų Šalčia įteka į Merkį, kelionę galima pratęsti.

Grūda

Ši upė skirta ekstremalių pojūčių mėgėjams.

JŪROS UPĖ

………………………………………………………………………

(galima trukmė įvairiais maršrutais nuo 1 iki 7 dienų, viso apie 140 km)

Žadvainiai – Kvėdarna – Pajūris – Žvingiai -Visbarai - Balskų užtvanka - Tauragė - Mociškiai - Šereitlaukis

Jūra – viena iš įdomiausių ir gražiausių upių Lietuvoje, pasižyminti giliu slėniu, rėvų gausa ir nemažu nuolydžiu (apie 0,8 m/km). Jūra - dešinysis Nemuno intakas, kurio baseinas apima beveik visą centrinę Žemaitiją.

Jūros baseino plotas – 3994 km². Vaga labai vingiuota, vidutinis plotis aukštupyje 6-8 m, vidurupyje-15-25 m, žemupyje -30-50 m; gylis – 0,5-1,5-3,0 m. Upės nuolydis-0,6 m/km, tačiau jis labai svyruoja: nuo 1,6 m/km vidurupyje (Pajūrio – Žvingių ruože) iki 0,09 m/km žemupyje. Vidutinis daugiametis nuotėkis: ties Aitros žiotimis 7,3 m³/s, Pajūryje 11,4 m³/s, prie Tauragės -21 m³/s, žiotyse – 42 m³/s. Jūra pasižymi staigiais ir aukštais potvyniais ne tik pavasarį, polaidžio metu, bet ir po didesnių liučių. Jos baseine iškrenta daugiau kritulių (800 – 750 mm, o šalies vidurkis – 600 mm), čia yra didesni nuolydžiai, dirvožemis blogai praleidžia vandenį. Kliūtys: užtvankos, rėvos, dideli akmenys.

Vandens turistai, mėgstantys aktyvų poilsį, visą vasarą gali mėgautis žygiais baidarėmis ar kanojomis Jūros upe. Tai kelionės pasiilgusiems natūralios, dar civilizacijos nesugadintos gamtos, kurių širdis suspurda nuo laužo liepsnos, kurių negąsdina nakvynė palapinėje, kuriems dieviškai malonu pabraidyti po rytmečio rasą… Keliones galima planuoti vienos, dviejų … ar net penkių dienų, pasirenkant skirtingą maršrutą, ir įspūdžių bus visiems metams. Viskas priklauso tik nuo Jūsų norų. Žinant Jūsų planuojamo žygio trukmę, galime pasiūlyti įvairius, tikrai Jus tenkinančius, maršruto variantus… Aukštupyje Jūros upė vingiuota, gausi rėvų ir slenksčių, negili ir įdomi plaukti tiek suaugusiems, tiek vaikams.  Žemupyje - rami, gilesnė ir platesnė, su daugybe smėlio paplūdinių.

Plaukimas baidare ar kanoja viena įdomiausia, gražiausia, dešimta pagal ilgį (170 km) Lietuvoje, Jūros upe – nepamirštamas ilgai. Kelionę galima pradėti aukštupyje ties Kvėdarnos miesteliu, ar pavasarį ties Žadvainiais – prie naujojo Žemaičių plento, ir tęsti iki santakos su Nemunu.

Populiariausi ir smagiausi 2-3 dienų maršrutai JŪROS UPE aukštupyje:

I. Girėnai (Aitra) - Drobūkščiai - Pajūris (apie 42 km.)

II.  Kvėdarna – Pajūris – Žvingiai – Visbarai (apie 47 km.)

III. Klaipėdos – Kauno automagistralė (Žadvainiai)- Padievaitis – Pajūris (apie 48 km.)

IV. Balskų užtvanka – Sungailiškiai – Tauragė (apie 36 km.)

Visi maršrutai Jūros upe, pasiūlyti mūsų ar pasirinkti Jūsų,  idealiai tinka ir nedidelėm grupelėm, ir dideliems kolektyvams, organizacijoms, norintiems aktyviai pailsėti po įtemptos darbo savaitės. Vasarą į kelionę baidarėmis Jūros upe drąsiai galima susiruošti ir su mažais vaikais. O kad būtų patogiau, baidarėje įrengsime trečią vietą vaikui iki 6-7 metų.

Kelionė baidarėmis pasroviui Jūros upe

141 km iki Nemuno.  Žadvainiai. Jūros upė gerokai papildyta intakėlių – Letauso, Plunkės, Rindės, pagražėja, sušniokščia rėvomis ir slenkstukais. Upės vaga siaura. Pakrantes apsupa miškai, stebina ąžuolų gausa. Vietos čia jaukios, nesugadintos civilizacijos, tinkamos poilsiauti, stovyklauti. Pasileidus žemyn upe, kelyje sutinkama keletas užvartų, per kurias baidarės nesunkiai perkeliamos.

132 km  Iš kairės Jūros upę papildo Deguvos upeliukas. Ties Deguva Jūra įsiremia į kalvą, Lembo kaimo žmonių vadinamą Alkos Kakta (šventvietė, alkakalnis). Graži vieta sustojimui. Lėgų miško pakraštyje, puskilometris žemiau Deguvos upeliuko žiočių prie pat kairiojo Jūros kranto auga ąžuolas milžinas. Gumbuoto kamieno apimtis 6 metrai.

128 km Prie Aitros žiočių Jūra įteka į Kvėdarnos kalnagūbrio ruožą, slėnis vingiuotas, yra 4 m aukščio salpa ir 6-7 m terasa. Jūrai susijungus su Aitra, upė išplatėja. Padidėja plaukimo greitis, nebėra užvartų, bet kliūčių: akmenų, brastų, rėvų, žygio metu tikrai sutiksit nemažai. Bet tai tik paįvairina kelionę, todėl plaukti tikrai nebus nuobodu.

Nuo Aitros intako keliauti Jūra baidarėmis galima ir sausą viduvasarį…

127 km Grimzdai. Vos žemiau santakos su Aitra virš Jūros permestas tvirtas lieptas.

Kabančiu lieptu žmonės keliauja į Gvaldų mišką, ten stovinčią Drungeliškės koplyčią (nuo upės 300 m). Pasakojama, kad praėjusiame amžiuje čia apsireiškė Kristus, todėl žmonės šią vietą laiko stebuklinga.

Ties lieptu iš dešinės Jūron įsrovena Glivija. Kitapus, kairiajame krante, mažas upeliukas perskrodžia daubą, vadinamą Vilkduobe. Pasakojama, kad seniau čia būdavo kasamos duobės vilkams gaudyti.  Minėtąjį upeliuką maitina vandeningas, gamtos paminklu laikomas Grimzdų šaltinis.  Kiek žemiau pakrantes apstoja jauni, liemeningi ąžuolai.

125 km Paragaudis. Ties Paragaudžiu virš Jūros kabo dar vienas lieptas. Jo kairėje, vos keli šimtai metrų nuo upės, eglyno pakraštyje yra retas centrinėje Žemaitijoje archeologijos paminklas – Paragaudžio pilkapiai. Upė teka tarp miškų, vagoje rėvos. Krantai vietomis gana aukšti, skardingi. Vietų sustojimui daugiau artėjant prie Kvėdarnos – Pajūralio tilto……..

<<išsamiu maršruto aprašymu ir žemėlapiu aprūpiname nuomos punkte>>

AKMENA – JŪROS INTAKAS

………………………………………………………………………

( galima trukmė įvairiais maršrutais nuo 1 iki 2 -3 dienų, apie 52 km)

Kaltinėnai – Kazokai  - Biržų laukas – Pūtvė - Pagramantis – Jūra

KELIONĘ BAIDARĖMIS SIŪLOME PRADĖTI nuo Kaltinėnų. Tai ekstremali, aštresnių nuotykių mėgėjams 2 – 3 dienų kelionė, žygį baigiant Pagramantyje ties Šilalės-Tauragės plentu arba, paplaukus dar keletą kilometru, ties santaka. Jei planuojate ilgiau atostogauti, kelionę galima tęsti Jūra.

Galimi įvairūs vienos dienos maršrutai.

Jūros intakas Akmena - išsiskiria ypač vaizdingu slėniu, nuolat besikeičiančiu gamtovaizdžiu, baidarininkų pamėgta, smarki ir viliojanti upė.

Vasaros metu Akmena labai nusenka. Ankstyvą pavasarį, pakaitinus saulutei, po vasaros liūčių ar nudundėjus rudeniniam lietui, vanduo upėje šniokšdamas kyla net 2 – 3 metrus įprasto lygio. Upės ilgis – 80 km, o jos nuolydį - vidutiniškai 1,86 m/km ! – Lietuvoje galima laikyti kone rekordiniu. Tik pasibaigus ledonešiui, plaukiant kovo - gegužės mėn. ar rudenį po liūčių, Akmena vietomis primena kalnų upę ir yra ypač smarki. Šiuo metu plaukti rekomenduojama tik turintiems patyrimą.

Siūlome visiems pasigrožėti nuostabia gamta, slėniais, išsiskirianĿiais civilizacijos nepaliestu, savitu vietovaizdžiu, kultūros paveldo vertybių gausa. Gamtovaizdis savitas ir nuolat besikeičiantis. Akmeną puošia miškai ir miškeliai, į upę nusvirusios žydinčios medžių šakos, liečiančios plaukiančius baidarėmis, medžių išvartos, darančios kelionę tik įspūdingesnę, o kur dar šen bei ten atsiveriantys aukšti skardžiai bei skaidrūs upės vandenys. O kur dar Akmenos Didžioji rėva…… Kas keli kilometrai upės pakrantes saugo piliakalniai, apipinti gražiausiais padavimais, koplytstulpiai, kaimai su savo legendom ir šventi akmenys. Ne veltui Akmenos vidurupis ir žemupys įjungti į PagramanĿio regioninį parką.

Plaukimas baidarėmis pasroviui Akmenos upe

52 km iki Jūros. Senasis Žemaičių plentas. Akmena kerta kelią (3 km nuo Kaltinėnų). Nuo čia, esant aukštesniam vandens lygiui, galima pradėti įspūdingą kelionę baidarėmis Akmenos upe.

Verta apsižvalgyti po Kaltinėnus ir aplankyti šv. Jono Krikštytojo bažnyčią. Apytiksliai 1416 – 1424 m. kunigaikščio Vytauto nurodymu Kaltinėnuose pastatyta viena pirmųjų Žemaitijoje bažnyčių. Bažnyčia 1988 metais sudegė. Vietoj jos stovi nauja – modernios sakralinės architektūros statinys, kurios pagrindinis akcentas – puspenkto metro aukščio prisikėlusio Kristaus skulptūra iš balto marmuro ir bronzos. Kita lankytina vieta – kapinės, kur ant kalnelio stovi medinė, aštuonkampė, liaudiškos architektūros koplyčia. Pastato sienos papuoštos visoje parapijoje iš sunykusių koplytėlių surinktomis šventųjų skulptūrėlėmis. Kapinaitėse palaidotas garsus poetas, Baublių muziejaus įkūrėjas Dionizas Poška, rašytojo žmona ir jos motina. Didžiulio Kepaluškalnio piliakalnio papėdėje pastatytas medinis paminklas Vytautui Didžiajam ir pergalei Žalgirio mūšyje atminti. Nuo jo matomas 19 -os metrų aukščio kryžius – paminklas Žemaitijos tremtiniams.

50 km. Jei vandens lygis mažesnis, žygį geriau pradėti nuo dešiniojo intako Ižnės žiočių į Akmenos upę. Baidares patogu nusinešti nuo Kaltinėnų – Upynos kelio, kertančio Akmenos upę.

Prieš pradedant žygį Akmenos upe galima pažiūrėti taisyklingos kūgio formos Stuburkalnį, esantį Pagrybio kaime. Nuo kalno matosi plytintis kelių kilometrų skersmens lėkščiadugnis duburys, kuriame dabar įsikūręs Pelkių kaimelis. Senieji Kaltinėnų krašto žmonės pasakoja, kad kadaise šioje vietoje tyvuliavęs ežeras Pelkys. Ant kranto gyvenęs milžinas Skuburlas su savo užgaidžia dukra. Milžino dukra ežero pakrantėse rasdavo gintaro, bet to jai neužtekdavo. Skuburlas sumanęs tada iškasti griovį, nuleisti ežero vandenį ir surinkti visą dugne esantį gintarą. Tačiau paaiškėjo, kad ežero dugne ne tiek gintarų, kiek akmenų. Iškasė milžinas griovį akmenim sumesti, o iškastas žemes supylė į krūvą, ant kurios pasistatė namus. Taip pranyko Pelkio ežeras, iškilo Skuburlo kalnas ir atsirado pilna akmenų upė Akmena. Daug šiame padavime tiesos: geologai nustatė, jog iš tiesų šioje vietoje seniau būta ežero, kuris galėjęs ištekėti, o archeologiniai radinaiai liudija, kad Skuburkalnis kadaise buvo piliakalnis.

<<išsamiu maršruto aprašymu ir žemėlapiu aprūpiname nuomos punkte>>

LOKYSTA – JŪROS INTAKAS

………………………………………………………………………

Plaukimas Lokysta sudėtingas ir sunkus dėl begalės užtvarų, o pradėti kelionę nuo Nevočių užtvankos galima tik esant aukštam vandeniui pavasarį. MES JUMS SIŪLOME ŽYGĮ BAIDARĖMIS PRADĖTI ŠILALĖJE, kurią, esant norui, toliau galima pratęsti Jūros upe.

Jog šleivojo lokiai ir Šilalės krašte, primena čia almanti upelė LOKYSTA. Nors retame žemėlapyje pažymėta, ji nėra tokia jau menka. Iš pradžių mažutėlis upelis, ties Šilale virsta visai nemaža, vandens turistus viliojanti ir žygiams baidarėmis tinkama upele. Lokystos vardas randamas dar 1394 m.. Šiuos, senesnius ir ne tokius senus laikus mena keli prie upės išlikę piliakalniai, senkapiai. Kitur pakrantes puošia dailios koplytėlės, senoliai medžiai ar puikūs skardžiai.

ši kelionė tiems, kurie mėgsta ankstyvus pavasario potvynius, kurie nori išbandyti jėgas, įveikiant begalias užtvarų.

Kelionė baidarėmis pasroviui Lokystos upe

Ties Šilale ir dar keletą kilometrų žemiau jos, Lokysta teka ramiai, mažai kilpinėdama ir sukiodamasi. Tuoj už miesto praplaukiame pirmąjį kaimelį, įsikūrusį kairiajame upelio krante, ir pamatome didžiausią Lokystos žemupio įdomybę – Rubinavo kaimo piliakalnį, kuris vadinamas Šarūnkalniu. Šarūnkalnis, matomas kairiajame Lokystos krante, jos kilpoje, apipintas gražiais padavimais.

…Seniau čia gyvenęs stipruolis milžinas, kunigaikštis Šarūnas. Jis buvęs užburtas ir tik naktimis, papūtęs į ragą, išvesdavęs iš piliakalnio požemių šarvais blizgančią savo kariuomenę. Kiti piliakalnį vadina Šarūno Kapu, nes jam mirus, buvo čia palaidotas, o kariuomenė kepurėmis ir sunešusi šį kalną-kapą. Į vakarus nuo piliakalnio garma trumputis upelis Šarūnas. Pradžią jam davusios Šarūno ašaros. O pravirkęs jis tada, kai grįžęs iš išvykos ir radęs pilį priešų sudegintą…

Kilometru žemiau piliakalnio prie upes prigludęs didelis senas pastatas – Rubinavo malūnas. Vanduo jo girnas suko dar prieš kelis dešimtmečius. Po to šis technikos ir architektūros paminklas buvo gerokai apleistas. Sunyko ir padavimai. Tik pasakojama apie malūne gyvenusį velnią, kuris apgaudinėdavęs žmones… Tik puskilometris žemiau buvusio Rubinavo dvaro (pasakojama, kad šeimininkai turėjo didžiulį kiaušinio dydžio brangakmenį – rubiną ir iš Ŀia kilęs vietovės pavadinimas) į Lokystą iš dešinės įsrovena nedidelis upeliukas Sausruva.

O čia ir prasideda… Garmėdama vis greičiau ir greičiau, Lokysta virsta ištisine rėvų, nedidelių slenksčių virtine ir išlieka tokia iki žiočių. Nuolydis šiame ruože net 1,85 m/km.. Pasikeičia ir pakrantės. Vietoj lėkštokų krantų, apaugusių alksnynais, prieš akis išdygsta aukšti vaizdingi skardžiai, apaugę ąžuolais ir eglėmis. Lokysta tampa tokia vingiuota, kad vienas posūkis keičia kitą, viena kilpa keičia kitą… O kur dar gamtos kliūtys…Tai įspūdingas vandens kelias! Tokia pat garmanti, peršokusi per smagų slenkstuką, Lokysta pasiekia Jūrą. Kelionę galima baigti keliais kilometrais anksčiau iki santakos ir, susitarus iš anksto, kelionės jėgas atgauti garinėje pirtyje, o jei kelionė bus tęsiama, įsikurti su palapinėm nakvynei.

AITRA – JŪROS INTAKAS

………………………………………………………………………

Aitra – graži ir paslaptinga girių upė, apsupta žaliaskarių eglynų, savo kelionę pradeda netoli Tverų, Lopaičių apylinkėse, vieno iš aukščiausių Žemaitijos kalvynų papėdėje.  Upė teka smagiai vingiuodama, susisukdama į įvairiausių formų kilpas. Siekiant visą šį grožį išsaugoti, Aitros vidurupis ir žemupys paskelbti hidrografiniu draustiniu.

Aitra rekomenduojama plaukti balandžio – gegužės mėnesį arba rudenį po liūčių.

Žygis baidare pasroviui Aitros upe

31,3 km iki Jūros. Aitralės ir Laukės upelio santaka. Mažoji Aitralė, priėmusi savo glėbin daugiau nei dvigubai už save didesnę Laukę, nugali ir toliau vingiuojanti upė vadinama Aitra.

Prie tilto per Laukę yra senos Vincentavo dvaro kapinaitės, vietinių vadinamos Minikio Kapais. Čia palaidotas vienas pirmųjų Lietuvos agronomų – Karlas Otto von Munnichas (1834 – 1895). Iš Prūsijos vadovauti Rietavo žemės ūkio mokyklai jį pakvietė kunigaikštis Irenėjus Oginskis.

Nuo santakos galima pradėti plaukti tik jei aukštas vanduo. Čia vidutinis debitas – 1,1 m³/s, nuolydis – 0,86 m/km. Tačiau būtina žinoti – iki pat senojo Žemaičių plento kankins užtvaros, seklumos, iš baidarės reikės išlipti ne kelis, o keliolika kartų… Vietos tikrai gražios, upė apsupta eglynais.

21 km iki santakos su Jūra Labardžiai. Senasis Žemaičių plentas. Kelionę baidarėmis siūlome pradėti čia. Upė čia jau kiek vandeningesnė – 1,36 m³/s, nuolydis iki žiočių – 0,7 m/km. Bet svarbiausia, nors užvartų yra, bet ne tiek daug ir pro jas baidarės nesunkiai prakeliamos. Tai tik paįvairina kelionę. Žemiau Labardžių upė apsupta miškais. Vietos čia negyvenamos, paslaptingos. Upė teka smagiai vingiuodama, susisukdama į įvairiausių formų kilpas. Aitros vidurupis ir žemupys paskelbti hidrografiniu draustiniu.

Prieš sėdant į baidarę, galima pasivaikščioti po Labardžius. Kaimas žinomas nuo 1565 m. Manoma, kad čia gyventa turtingų žmonių, nes 1941m Labardžiuose rastas XVI a. pabaigoje paslėptas apie 300 monetų lobis. Galima aplankyti senasias kapinaites. Pasakojama, kad seniau čia vaidendavęsi. Šmėklos išnykę tik tada, kai kapinaites pašventino pats vyskupas M. Valančius. Kapinaičių centre išlikęs ypač originalus iš vientiso akmens tašytas koplyststulpis.

<<išsamiu maršruto aprašymu ir žemėlapiu aprūpiname baidarių nuomos metu>>

MINIJA

………………………………………………………………………

(trukmė 1-2-3 dienos)

Kelionė baidarėmis po Minijos ichtiologinį ir senslėnio kraštovaizdžio draustinius: Minija nuo Kartenos iki Kauno – Klaipėdos autostrados tilto (apie 36 km.) , kelionę galima tęsti ir toliau iki Mingės kaimo. Šiame ruože slėnio plotis – 0,6 – 1 km. Krantai – 1-3,5 m, atodangose 10-15 m aukščio. Vagos plotis – 25-35 m. Yra rėvų. Gylis – 1,5-3 m. Vanduo švarus.

Minija prasideda Telšių rajone, pačiose Žemaitijos aukštumose ir baigiasi lygioje Pajūrio žemumoje. Baseinas asimetrinis, didžioji dalis Minijos intakų yra kairieji. Minijos pakrantėse daug istorijos, gamtos paminklų, saugomų teritorijų, gražių vietų stovyklavietėms. Aukštupyje iki Kartenos – srauni ir rėvėta, daug slenksčių. Minijos nuolydis Dyburių kilpoje – virš 2 m/km. Žemiau Kartenos – rami ir vandeninga. Įteka į Nemuno deltos atšaką – Atmatą, netoli Rusnės.

Kelionę baidarėmis galima pradėti Žemaitijos nacionaliniame parke. Platelių landšaftinis draustinis – viena gražiausių Lietuvos vietų. Pakeliavus vieną ar dvi dienas Platelių ežerynu, Babrungu galima atplaukti į Miniją netoli Plungės. Kelionę galima pradėti ir Minija nuo Stalgėnų ar aukščiau. Maršrutas Babrungu ir Minija iki Kartenos vasaros metu ne visur praplaukiamas, šia atkarpa rekomenduojama plaukti pavasarį ar po liūčių (esant pakankamai vandens). Šioje trasoje daug kliūčių: užtvankos, rėvos, slenksčiai, dideli akmenys. Įdomiausia Minijos atkarpa – Dyburių kilpa. Čia 4 km ruože upė nukrenta apie 9 m! Kilpoje daug akmenuotų slenksčių. Kiek žemiau kairėje kyla aukštas status šlaitas, nuo kurio atsiveria gražūs Dyburių vaizdai. Nuo Dyburių kilpos iki Kartenos Minija teka Salantų regioninio parko ribose.

Visa vasarą galima keliauti nuo Kartenos ir tęsti kelionę iki Minijos kaimo. Maršrutas eina Kretingos ir Klaipėdos rajonais. Minijos žemupys labiau monotoniškas, tačiau čia gausu kultūros paveldo objektų, galima pasigrožėti pakrantės vaizdais, augmenijos ir gyvūnijos įvairove.

91 km iki Minijos žiočių. Kartena. Čia kelionės pradžia. Žygį baidarėmis galima tęsti 3-5 dienas, priklausomai nuo intensyvumo, ir pasiekti Mingės kaimą.

DUBYSA

………………………………………………………………………

(trukmė 2-3 dienos, apie 46 km.)

Kelionė baidarėmis Dubysos regioniniu parku nuo Lyduvėnų iki Ariogalos

Dubysa – viena gražiausių Lietuvos upių. Upės kilpos ir senvagės, miškais apaugę šlaitai, salpinės pievos, vandeningi ir sraunūs intakai, tekantys giliais slėniais, sudaro savitą ekosistemą, turtingą augalų ir gyvūnų rūšių. Vidutinio sraunumo, duburiuotą upę mėgsta vandens sporto mėgėjai, šeimos su vaikais.

Dubysos upės slėnis ryškus, 0,3-0,5 km pločio, labai gilus, šlaitai iki 40 m aukščio, statūs. Vagos plotis 20 – 30 m, gylis 0,3-1,5 metro. Vidutinis upės nuolydis 0,65 m/km. Pakrantės daugiausia apaugusios lapuočiais. Vanduo švarus. Kliūčių plaukimui nedaug. Pagrindinės kliūtys - buvusių vandens malūnų griuvenos.

Pradėdama tekėti iš plačiai išsiliejusio tvenkinio (vadinamo Šiaulių jūra), esančio netoli Bubių, Dubysa iki Lyduvėnų vandenis neša pietų kryptimi, paskui pasuka į pietryčius, o nuo Ariogalos – į pietvakarius. Šia linkme tekėdama ji savo kelią baigia ties Seredžiumi įsiliedama į Nemuną.

Baidarėmis pasroviui Dubysos upe

Atminkite, kad parko teritorijoje apsistoti nakvynei, stovyklauti, kurti laužus galima tik tam skirtose vietose!

76 km Lyduvėnai. Kelionė baidarėmis pradedama prie aukščiausio (42,5 m) ir ilgiausio (599 m) Lietuvoje Lyduvėnų geležinkelio tilto. Dubysos regioninio parko teritorija. Dubysos regioninis parkas įsteigtas siekiant išsaugoti Dubysos erozinio slėnio kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą. Tarpuslėnių lankose kilpinėjanti Dubysa greitai nutolsta nuo Lyduvėnų. Iš kairės į ją atiteka Lapinė. Upės dugnas gražus, šviečiantis smėliu. Už 1,5 km – kitas intakas – Žyzdrė.

68 km Kalniškiai. Kairiajame Dubysos krante (prieš tiltą per Dubysą, kelyje Raseiniai – Šiluva) – parko stovyklavietė. Čia patogu apsistoti trumpesniam poilsiui, nakvynei. Tik praplaukus tiltą – betoniniai buvusios Kušeliškės hidroelektrinės pamatai. Esant pakankamam vandens lygiui, galima “nušokti” nuo užtvankos. Nušokusi nuo užtvankos liekanų, greitai Dubysa pasiekia Rainiškio kaimą. Čia upė susiaurėja, pagilėja. Vietiniai gyventojai šią vietą vadina Skendene. Netrukus iš kairės įteka Tvarkantė. Ties Tvarkantės žiotimis upės dugnas grįstas akmeninis, o pačiame tėkmės viduryje du akmenys skaido srovę. Ši vieta dar vadinama Burbulyne.

60 km Kairėje – Liolingos intakas. Priartėjus prie žiočių, upės vagoje viena už kitos žaliuoja dvi salos. Ši upės vieta vietinių praminta Trišake, nes, apžiojusi salas, upė šakojasi, išsidalindama į tris srautus.

58 km Bralinskiai. Kelią baidarininkams pastoja nugriauto malūno 1,2 m aukščio užtvanka. Puiki vieta sustojimui – pasinaudyti, poilsiui. Jei ilgiau nesustosite ir pasileisite į kelionę, tuoj pamatysite Raseinių – Baisiogalos tiltą, o už jo – “Lakštingalos” poilsiavietę.

54 km “Lakštingalos” poilsiavietė. Patogus išsilaipinimas, krepšinio, tinklinio aikštelės, kita reakreacinė įranga. Čia dažnai vyksta turistų sąskrydžiai, įvairūs festivaliai.  Šioje vietoje galima apsistoti ir nakvynei.

VENTA

………………………………………………………………………

Venta – didžiausia šiaurės vakarų Žemaitijos ir vakarų Latvijos upė. Ilgis 346 km, iš jų Lietuvoje – 167 km. Išteka iš Medainio ežero, Telšių rajone. Aukštupyje srauniai leidžiasi Žemaičių kalvyno aukštumos šlaitais į rytus. Nuo Dubysos kanalo pasuka į šiaurės vakarus, teka Vidurio žemuma, už Mažeikių pasiekia Latvijos teritoriją ir Ventspilyje įteka į Baltijos jūrą. Teka pro Užventį, Kuršėnus, Papilę, Ventą, Viekšnius, Mažeikius.

Vagos plotis aukštupyje 3 – 8 m, vidurupyje 30 -50 m, žemupyje 100 – 150m. Gylis aukštupyje 0,5 – 1,5 m, vidurupyje 1,5 – 2,5 m. Per visą ilgį Venta nukrenta 180,2 m. Vidutinis nuolydis 0,51 m/km. Dižiausias nuolydis aukštupyje ir vidurupyje iki santakos su Virvyte.

Venta – gana vandeninga upė. Tačiau jos maitinimo baseinai nėra dideli. Teka nelabai laidžiu gruntu. Sausmečiais nusenka, o polaidžių ir liūčių metu smarkiai patvinsta. Kliūtys: rėvos, nedideli slenksčiai, užtvankos, dideli akmenys, vietomis labai tanki augmenija. Esant pakankamai vandens, su nedidelėmis kliūtimis baidare galima pradėti plaukti nuo Užvenčio – Šaukėnų kelio tilto. Šioje vietoje upės vaga apie 7 m pločio, pakrantėse daug karklų, nendrių, srovė 0,2 m/s. Nuo šio tilto trasos ilgis Lietuvoje sudaro 127 km (trukmė 5 -7 dienos).

Paplaukus apie 5 km iš dešinės Ventos – Dubysos kanalas. Kanalas prakastas pro Kurtuvėnus iki Bubių. Jo statyba nutrūko 1831 m sukilimo metu. Dabar kanalas apleistas, šlaitai nuslinkę, šliužai suirę. Jis įeina į Kurtuvėnų landšaftinio draustinio teritoriją. Toliau vaga plati, kliūčių nėra, pakrantės apaugusios krūmais, vietomis nedideli miškeliai. Vasaros metu turistai dažniausiai kelionę Venta pradeda nuo Kuršėnų.

Rekomenduojami maršrutai Ventos upe:

I. 1 – 2 dienos: Kuršėnai – Papilė (36 km)

II. 2 – 3 dienos: Kuršėnai - Ventos gyv. (47 km)

III. 3 – 4 dienos: Ramučiai – Ventos gyv. (72 km)

IV. Vasaros sezono trasa: Kuršėnai – Ventos gyv. (2 – 3 dienos, 47 km)